Sitas is hip-hop puses :)

Dabar jau retas besidomintis lietuviškąja repo scena galėtų pasakyti nieko nežinąs apie Medoną (sceninį vardą sudaro vardo ir pavardės Medzevičius Donatas). Įdėmiau stebintys, kas vyksta Lietuvos hiphope, pastebėjo jį jau prieš gerus porą metų, kai interneto jūros platybėse išnyro dviejų kauniečių – Medono (tuomet dar besivadinusio God Son) ir Kafkos (Karolio Buržinsko) internetinis albumas „Cum Deo“. Į tą albumą, deja, dėmesį atkreipė tik draugai, pažįstami ir kritikai, na gal dar keletas atsitiktinai užtikusių tą darbą klausytojų, ir mažai kas galėjo prognozuoti, kad iš to išeis kažkas rimtesnio – ar maža tokių savo laiku „nuskendusių“ albumų būta. Bet jau tada mano dėmesį patraukė šio reperio nuoširdumas ir užsispyrimas nepaisant kritikos ir pašaipų dėl neva naivių tekstų, „kampuoto“ repavimo ir neištobulinto skambesio dirbti, tobulėti ir pareikšti apie save pasauliui – bent jau Lietuvai („per tikėjimą ir darbą gimsta geresnis rytojus“). Atėjo diena, kai rankose laikau jo kartu su elektroninės muzikos kūrėju Corbie įrašytą debiutinį albumą „Maskaradas“, į kurį sudėta geriausia, kas padaryta per dvejus metus nuo albumo įrašymo pradžios. Man teko laimė ir garbė po truputį stebėti visą šį dvejų metų kelią, kupiną kūrybinių kančių ir ieškojimų, abejonių ir atradimų džiaugsmo, o svarbiausia – savęs atidavimo muzikai ir hiphopui, savo minčių ir širdies dovanojimo būsimam klausytojui. Taigi albumo išleidimas – gera proga vėl pakalbinti Medoną apie tai, kaip vyko darbas, kaip jis pats vertina rezultatus, ko tikisi ir ką nori pasakyti savo gerbėjams ir tiems, kas galbūt tik šiandien pirmą kartą išgirdo šį vardą.

A. „Kas tu, kas aš, kas? Kas tas, kuris sako – kas?“ Kas Tu? Ką tu galėtum pasakyti nepažįstamam žmogui, kokia Tavo žinia ketinančiam paklausyti Tavo albumo?

Medonas (M.D.): Nepažystamam pasakyčiau – labas žmogau, jei klausai mano albumo, vadinasi aš esu neatsitiktinai tavo ausyse. Nes albumų kiekis yra ribotas (juokiasi). Jei pasakyt trumpai, ką noriu perduoti, tai savo supratimą ir vertybes. O kokios jos, vėlgi trumpai: pagarba sau ir kitam, tiesa, draugystė, meilė, bei klaidos ir nuodėmes, gyventos, išgyventos, naujos, senos ir būsimos. Žodžiu, visa tai, iš ko susideda gyvenimas. Žinia ketinančiam paklausyti albumą – būk savimi ir būk tikras!

O kas tu, o kas aš? Poetas, kūrėjas gali atsakyti, kas jis, savo kūryba. Už jo lyrikos stovi jis ir jo vertybės: „Ooo, lyrika, kokia tu atvirai nuoga... Ką slepiam patys nuo savęs, tu išneši plačiai į miestus ir gatves“ – čia mano naujo rimo gabalėlis, kuris puikiai tinka atsakymui (šypsosi).

A. „Mano muzika neturi sienų...“ – kaip manai, kuo gali būti įdomios Tavo dainos žmonėms, nesusijusiems su hiphopu?

M.D. Mano dainos gali būti ir yra – gaunu atsiliepimu apie tai iš hip hopo neklausančių žmonių (šypsosi) – įdomios ir galbūt žavios savo paprastumu. Aš kurdamas tiesiog dėstau mintis paprastais, suprantamais žodžiais, kuriu išgyventas istorijas ar perfiltruoju informaciją per save ir sukurpiu istoriją, tai tiesiog tikra. Ir visada stengiuosi atskleisti temą, nepalikti klausytojui labai daug klaustukų. Be to, kad mano muzika patinka paprastam klausytojui, labai didelės įtakos turi įdomi, harmoninga ir spalvinga Corbie muzikinė dalis. Kiekvienas kūrinys turi instrumentalinę ir vokalinę spalvą bei, aiškų, išsiskiriantį motyvą.

Labai smagu susilaukt įvairių komentarų iš įvairių žmonių, vieniem patinka vieni kūriniai, kitiem kiti, tretiems – dar kiti... Tai nuostabu, ir mūsų misija, kalbant apie albumą, yra įvykdyta. Tai tiesiog įvairus, spalvingų istorijų, skambesių ir nuotaikų gyvenimo „Maskaradas“! Albume net ir išrankiausias melomanas atras sau artimų dainų, tuo neabejoju. Albume yra ir sunkaus skambesio bei temų, bet taip pat jame ras sau kažko artimo neįpareigojančius kūrinius mėgstantys klausytojai... Tačiau net ir po, rodos, neįpareigojančiu kūriniu yra užkoduota žinia, tiesiog ją reikia išklausyti ir įžvelgti.

A. Ką Tau reiškia šis darbas? Kaip jį vertinį – kaip pasiekimą, galutinį tikslą ar tik žingsnį link... ko?

M.D. Albumas – mano išraiška, pasakiau tai, ką norėjau pasakyti, ir tai toli gražu ne galutinis tikslas (šypsosi), nes požiūris su metais plečiasi ir kinta, o su juo keičiasi ir kūrybą. Nelabai įsivaizduoju, kas galėtų būti galutinis tikslas gyvenime. Albumas – tik tikslo tikslukas (šypsosi). Pati veikla – pradedant kūryba, repeticijom, įrašais bei baigiant gyvais koncertais – man teikia laimės. Tad ir ėjimas link šio tiksluko tarsi augimas, tobulėjimas, išgyvenimas ir kartu patiriamas džiaugsmas.

Šiandieną mano svajonė būtų: jei galėčiau muziką, konkrečiau hiphopą, efektyviai naudot kaip edukacinę priemonę, padėt susiprast augančiam jaunimui, kas yra kas. Ir tokiu būdų prisidėt prie kultūros augimo. Pats būdamas vaikas ir paauglys buvau super aktyvus, turiu įvairių asmeninių išgyvenimų tiek iš mokyklos, tiek iš gatvės, tiek iš šeimos pusės. Patyrimas leidžia suprasti... Gerai pamenu, kai buvau paauglys besidomintis hiphopu, kokia didelę reikšmę vaidino mylimi personažai ir kokią didelę reikšmę turėjo jų elgesys ar žodis. Žodis turi didžiulę galią, aš įsitikinęs, jog teisingi kūrėjai turi galimybę skleisti teisybę ir vertybes per žodį. O hiphopas yra puikiausias įrankis tam daryti.

A. Pavadinai albumą „Maskaradas“, leisk priminti Tau Tavo paties dainos žodžius „Gyvenimas – ne karnavalas, tai kodėl žmonės ant veido kaukes kalas...“. Gal turi bent jau sau atsakymą į šį klausimą, nejaugi iš tikrųjų gyvenime tiek daug veidmainystės?

M.D. Veidmainystės apstu gyvenime, labai daug melagių, meluojančių tiek sau, tiek kitiems. Pažvelkim vien, kas vyksta valdžioj ar Lietuvos muzikos scenoj, kone vieni apsišaukėliai, visi piarai skirti tik apdumti žmogui akis. Savireklama tam, kad linksniuotų asmenis, o kur jų kūryba? Kur nuopelnai? Tiesiog marionetes, šokančios pagal piarus. Kaip kažkuris didis žmogus yra pasakęs: „menininko menas turi kilti, o pats menininkas turi likti apačioje‘‘. Va kur neginčijama teisybė! Kūryba yra žmonėm, ir ją reikia teikt be jokių „fiškių“, natūraliai, nes koktu nuo tos netiesos, neįmanoma atskirti tikro nuo melo. Šiandiena be piaro atlikėjai nesulaukia dėmesio – absurdas... (pasipiktinusiu tonu). Taigi, vienu iš aspektu pavadinimas „Maskaradas“ ir atspindi visa tai... Na tik nepagalvok, kad esu pesimistas ir matau tik brūdą. Tikrai ne! Yra daug puikių, atsidavusių, tikrų žmonių, kurie nusipelnė didžiulės pagarbos! Atiduodu jiems ją! Pradėjai citatomis iš dainos „Kaukės“ klausimą, tad aš tau citata iš tos pačios dainos ir atsakysiu (šypsosi): „Yra kitų generolų, neapdovanotų majorų, be kaukių judančių bet kokiu oru‘‘. Daug gėrio šitam pasaulyje, bet kažkodėl mes ir tuo pačiu aš, kartais rodome blogąsias puses... Reikėtų atiduot didesnę dalį teigiamų emocijų, nes jų gal ir per mažai. Kita vertus, matydamas blogąją pusę, gali įvertinti gerąją. Tiesiog vertini tada realiai, nepagražintai ir nepablogintai. Na, bet kokiu atveju, yra nemažai ir teigiamų dalykų manojoje kūryboje (šypsosi). Gyvenime esu didelis optimistas, tikiu žmogaus pasąmonės bei Dievo galia. Tai vienaip ar kitaip kalba mano dainos...

A. Tik pasirodžius sempleriui buvo atsiliepimų, iš kurių galima būtų suprasti, jog repuoti apie meilę hiphopui esą banalu, ką iš tikrųjų tau reiškia hiphopas?

M.D. Mano galva, pats pasakymas „repuoti apie meilę hiphopui yra banalu“ yra banalus. Kai kuriem ir pati meilė banalu. O šiaip hiphopas – mano gyvenimo kultūra ir muzika, kuria susižavėjau nuo 12 metu. Vėlgi puikia tinka citata iš dainos „Hip Hop“: „‘Su juo užaugau, todėl jį branginu ir saugau“‘.

Šiandieną per repą išreiškiu save, per jį skleidžiu savo požiūrį, kūrybą ir vertybes, todėl atiduodu meilę ir pagarbą šiai kultūrai. Natūralu, kad tai atsispindi ir mano kūryboje. Tai saikinga panegirika visai hiphopo kultūrai. Nes hiphopas, mano galva, yra teisingas socialinis judėjimas, kuris Lietuvoje auga! Būtent mūsų šalies nemažos dalies reperių tekstuose atsispindi pagrindinis pamatas, ant kurio stovi viskas – tai vertybės!

A. „Dėdė Pinigas“ Tau svetimas? Bet visgi radai lėšų savarankiškai išleisti albumą, kodėl nuėjai būtent tokiu leidybos keliu? Albumai pas mus apskritai prastai perkami, negaila įdėtų pinigų, juk greitai kas nors ims ir „išmes“ viską į Internetą?

M.D. Žinoma, pinigai man nesvetimi, nesu ateivis iš kito pasaulio kad būtų svetimi (juokiasi). Sunkiai dirbau, kad galėčiau manipuliuoti jais. Tiesiog pinigai man yra įrankis gyventi, bet toli gražu ne tikslas.

Džiaugiuosi, kad turiu galimybę vasarom išvykti Amerikon, ten užsidirbu pragyvenimui ir gyvenu iš to Lietuvoj, albumas ir gimė iš santaupų. O kam daugiau reikalingi pinigai? Pasiekti norimam tikslui, gyventi, ar ne? (Susimąsto) Jei tūrėčiau jų daug, manau, galėčiau padaryti daug gražių dalykų, jei jie neapakintų manęs ir nepasidaryčiau gobšuolis. Kaip iš to rusų multiko, kur žmonės pavirsta į drakonus, kai jiems atitenka aukso kalnai – „Karalius mirė... Tegyvuoja karalius‘‘. (šypsosi)

Nusprendžiau leistis albumą pats, nes tai, ką siūlė keletas leiblų, su kurias derėjomės dėl išleidimo, tiesiog nepatiko. Nusprendžiau investuoti savus pinigus, ir tai tik dar smagiau. Tokiu būdu mano ir Corbie darbas ir liko nuo pradžios iki paties galo atliktas mūsų pačių. Ir tai padarėme be niekieno pagalbos, tiesiog savo socialinio kapitalo, įdirbio ir užsispyrimo dėka. Tik džiaugiuosi dėl to. Aš tiesiog noriu parodyti savo kūrybą tiem žmonėm, kurie klauso ir kuriem įdomu. Nenoriu niekam nieko brukti per prievartą ar piarų pagalba. Tiesiog viskas paprasta, mes žmonės, šnekantys paprasta suprantama kalba... Tad paprastu būdų ir albumą galima įsigyti, tiesiog iš ranku į rankas, paštu ar gatvės kultūra palaikančiose parduotuvėse.

A. Albumas labai margas, jausmingas ir emocingas, paliestos įvairiausios tematikos, kodėl albume surinktos būtent šios dainos, be to, kiek žinau, turėjai kur kas daugiau negirdėtos medžiagos?

M.D. Albumo dainos buvo atrinktos tos, kurios geriausiai atspindi „Maskarado“ koncepciją. Geriausiai ir tiksliausiai nusakančios albumo mintį ir turinį. Dainos įvairios, kaip ir temos įvairios su savo emocijom, motyvais, konkrečiom tematikom, pačios jos koduoja po dainų kaukėmis paslėptas vertybes. Tai, mano galva, turi stovėt pirmiausia, ir tik po to visi kiti dalykai. Dėja, populiariojoje kultūroje to nerasi, dauguma savo dainomis nuodija žmones. Dainos daromos vardan dainos, neturint ką pasakyt. Kaip jau minėjau, iš pradžių kyla atlikėjas su visais piarais, o tik po to jo kūrybą (arba dažniausiai net ne jo) velkasi pažeme iš paskos. O viskas juk tūrėtų būti atvirkščiai...

A. Kaip sekėsi įrašinėti, ar iš karto turėjai albumo ir jo skambesio viziją?

M.D. Įrašinėt sekėsi vienareikšmiškai gerai, man be galo patinka ši kūrimo sudėtinė dalis. Su Corbie turėjom daug gražaus laiko, per kurį gimė daug atradimų, juoko ir džiaugsmo. Albumo aiškią vizija turėjau daugiau nei metus, tada buvo padaryta ir albumo fotosesija... Pradžioj svarsčiau albumą pavadint „Kaukės“, vėliau šovė dėkinga „Maskarado“ idėja. Beje, beveik pati pirma studijinė daina įrašyta su Corbie ir buvo „Kaukes“, tiesa, šis gabalas vėliau buvo tris kartus perrašytas ant skirtingu instrumentalų ir skirtingais užmanymais. Albume yra paskutinė, niekur nepublikuota šios dainos versija. Taigi, konkretizuojant, galima būtų teigti, kad pasąmoningai albumo koncepciją turėjau prieš kelis metus (šypsosi).

A. Kuo tau ypatingas darbas su Corbie – suprantu, kad jis Tau ypatingas, nes išskyrus vieną „gabalą“ visi instrumentalai būtent jo? Kai dar prieš porą metų pradėjai bendradarbiauti su Corbie, ko tikėjaisi, ir ar jis kaip muzikinis partneris patenkino Tavo lūkesčius?

M.D. Mūsų darbas sklandus, bedirbdami išrutuliojom naujų sumanymų, padarėm ruošinių ateičiai, konservuojam informaciją, kuri kažkada išvys šviesą. Esu vienareikšmiškai patenkintas darbu su Corbie, mes puikiai vienas kitą pažįstam ir suprantam. Būtent albumo konstravimo periodas tapo puikiu vienas kito pažinimo akstinu. Corbie – meistras, didelių galimybių, plataus žanro kūrėjas. Jis profas, turintis daugybė idėjų ir žinių kaip jas įgyvendinti. (Po pauzės) Kai jis perskaitys interviu, turbūt pyks ant manęs, kam jį liaupsinu, jis to nemėgsta, bet aš nuoširdžiai taip galvoju ir matau jo įdirbį muzikoje, tad tai ir išreiškiu kai tam yra galimybė (šypsosi).

A. Toliau apie kitus „bendradarbius“. Albume mažai featuringų, o kodėl jiems pasirinkai būtent šiuos atlikėjus?

M.D. Tiesiog buvo tokių vietų, kur patys neišgalėjom įgyvendint, tad kvietėmės ant priedainių uždainuot dainingas koleges ar dainuojančius bičiulius (Aurytė, Charli, Vudis, Kafka). Viena bendra daina yra su Messiah bei su repuojančia mergina iš Kauno Sheez Oh, kad būtų įdomiau! Šiaip featuringų albume nėra daug todėl, kad tai mano solinis, debiutinis albumas, tad norėjau parodyti savo sugebėjimus.

A. Kiekvienas kūrėjas tikisi būti įvertintas, pripažintas. Ar Tu skausmingai reaguoji į kritiką? Gal pats galėtum tiesiog dabar pakritikuoti, ko trūksta albume, ką norėtum pakeisti, patobulinti ateityje?

M.D. Na, tiesa sakant, taip, kritiką priimu jautriai, bet vertinu ją – kompetentingą, konstruktyvią ir motyvuotą. Kai pats klausau albumo, užstringa daugelis vietų, kurias norėčiau patobulint. Bet sau niekuomet neįtiksiu, esu labai reiklus ir savikritiškas, nuolat galvoju, kad galiu geriau. Albumas buvo kuriamas dvejus metus, tad kai kurie kūriniai įrašyti gan senokai, galima pastebėt mano tobulėjimą. O šiaip tobulėjimui ribų nėra! „Gyveni žmogau ir mokaisi‘‘ – daina „Užmigę jausmai‘‘ (šypsosi).

A. Kaip manai, tavo darbai užims deramą vietą lietuviškų hiphopo albumų eilėje?

M.D. Tikiuosi, kad albumas įeis į Lietuvos hiphopo istoriją – jis kitoniškas, jame mano žodis, mano žinia, nuostabi Corbie muzika. O ar užims jis deramą vietą Lietuvos albumų eilėje, tenustato mūsų garbūs hiphopo kritikai, recenzentai bei gerbiami klausytojai.

A. Jau sugalvojai, koks bus antras albumas?

M.D. Tikrai dar nesugalvojau ir negalvoju albumo pavadinimo. Bet apie visą koncepciją ir skambesį jau mintys rezgasi. Galių atskleisti, jog jau turiu 6 instrumentalus, ant kai kurių iš jų jau yra įrašyti priedainiai, o kai kuriem turiu parašęs ir lyriką. Antrajame albume bus daugiau instrumentalistų. Tiek šiandienai apie tai...

A. Ar bus prezentacijų?

M.D. Taip, bus albumo prezentacijos, jau kitą savaitgalį bus pristatymo koncertas Kaune, balandžio mėnesį Vilniuje, yra geri norai apvažiuot didžiuosius Lietuvos miestus, kaip pavyks, matysim.

A. O be albumo kokie gyvenimiški planai?

M.D. Pagrindinis planas, kuris turi išdegti per 1.5 mėnesio, tai parašyt magistrinį darbą ir jį apsiginti. Vėliau važiuoju pusmečiui į JAV. O toliau bus matyt, nes, kaip sakoma, mes planuojam, o Dievas juokiasi.

Belieka palinkėti didelės sėkmės, įkvėpimo ir naujų šviežių minčių, nepamiršti muzikos sunkiai darbuojantis „už balos“, lauksime koncertų, o vėliau – grįžtančio.