Gotai - kas jie?

TAIGI.....
Sunku paaškinti kas yra
gotas... Daug gotų - daug skirtingų supratimų apie tai, kas yra gotika, kadangi
ši subkultūra grindžiama (bent jau turėtų būti) individualumu, nors taipogi yra
ir bendrų dalykų. Individualumas čia suprantamas kaip asmenybės išraiška, t.y.
kūrybiškumas, masių kultūros atmetimas, pasaulėžiūra, grindžiama asmeniniu patyrimu,
etc. Dėka tuščios masių kultūros pagimdytų ekscentriškų "žvaigždžių"
(Marilyn Manson, Him, etc.), deklaruojančių meilę tamsai, o tuo pačiu,
neatskiriamai ir velniui (kaip gi efektingiau patrauksi maištaujantį, sužeistą
ir nesubrendusį jauną žmogų) visi gotai pradėti tapatinti su satanistais. Be
to, tam pasitarnavo ir įvykis JAV, kai mokykloje buvo nušauti keletas žmonių, o
žudikai - Mansono gerbėjai ir taip siejantys save su gotais. Nemanau, kad
turėčiau aiškinti, kaip kvaila visus gotus dėl to apšaukti satanistais ar
žudikais. Bet labai gaila, kad tokie įvykiai formuoja visuomenės požiūrį ir
stereotipus per masinės informacijos priemones...
Jei jau tenka garbė atstovauti gotams, tai kalbėsiu apie asmeninį gotikos
supratimą. Pradėsiu paneigdama kai kuriuos žmonių turimus stereotipus apie
gotiką ir gotus. Pirmiausia, gotu nedaro juoda apranga. Juodai rengtis ir
vadinti save gotu gali eilinis pižonas, dabartinės mados patrauktas į gotikinę
subkultūrą. Mat taip galima atkreipti dėmesį į save - tipo ne tokį kaip visi.
Bet tuo pačiu dažnai liekama tik pozuotoju, nesusimąsčiusiu apie gilesnes
subkultūros vertybes, nepatyrus, kad tos vertybės yra tau asmeniškai brangios,
kad tai tavo paties dalis. Deja, labai gaila, kad ši subkultūra jau virto
eiline "popsūcha", madingas priebėgos uostas maištaujantiems.
Tai ką aš vadinu gotika, tai ką kiti (nuoširdieji) vadina šiuo vardu, galima
pavadinti ir kitaip. Pavadinimas - tiesiog susitarimo reikalas. Man tas kažkas
yra PASLAPTIS, kažkiek patiriama, bet niekad iki galo neapčiuopiama,
bauginanti, bet traukianti. Kartais tu gali atverti jos skraistę, šiek tiek ją
pažinti, bet tai vistiek lieka paslaptimi. Kodėl tai negalėtų būti dalelė
Dieviškumo?
Čia (gotikoje) atsiveria kurybiškumas, netradiciškumas, grynumo, amžinybės substancijos
siekimas, žmogaus giliausių sielos klodų pažinimas... Taip, dažnai čia
atveriamas skausmas ir liūdesys, mirties, jei norite, nuodėmės pasekmės. Man
gotika yra ir neužmerktos akys prieš tamsią gyvenimo pusę. Argi tai nėra
šiuolaikinio žmogaus kasdienybė - susvetimėjimas ir vienatvė, savanaudiškumo ir
egoizmo pasekmėse skęstanti serganti visuomenė, mano artimas, kompromisuose
kasdien numarinantis dalį savęs. Ar turėtume tai ignoruoti? Ar tokius dalykus
apdainuoti turėtume linksmomis polkomis? Kodėl daugeliui visuomenės pop grupės,
džiaugsmingai vapaliojančios apie eilinius tūsus yra labiau priimtinos ir ne
tokios destruktyvios, kaip, tarkim gotikinės, dainuojančios apie šiuolaikinius
griuvėsius? Ar tai nėra panašu į ST pranašus, kurie buvo nepriimtini, nes
kalbėjo apie nemalonius ir nelinksmus dalykus? Matant pasaulio tamsą neišeina
vien džiaugtis ir ploti katučių. Todėl daug gotikinės muzikos, literatūros,
dailės, besiliečiančios prie gyvenimo kasdienybės yra niūrūs. Dievas pats sako,
kad gyvens tirštoje tamsoje (1 Kar 8:12). Jei jis nėra Dievas ir tamsoje
(liūdesy, skausme, depresijoj, etc.) tada Jis yra nieko vertas. Ir kaip kas
nors gali pasakyti, kad tarp gotikos ir krikščionybės negali būti nieko bendra?
Be abejo, sveikai mąstantis žmogus, gotas, ar ne (ju gotai ne kokia atskira
rūšis, bet ir žmonės, ar ne?) neturėtų susikoncentruoti tik į niūriąją gyvenimo
pusę. Juk tai tiesiog gyvenimas, kuriame yra šviesos ir meilės ir šilumos...
Taigi priimkite gotiką kaip niūresnę šio nuostabaus gyvenimo pusę, kaip
melancholija paspalvintą giedrą rudens dangų, kaip šio gražaus kūrinio -
žmogaus - laikinumą ir amžinybę. Trapus didingumas ir šešėliais pridengta
paslaptis...
P.S. Gotikinė subkultūra pasižymi tolerancija, jei norite, liberalumu. Čia
vietą randa įvairių tikėjimų ir pažiūrų žmonės. Pasakyti, kad gotai velnio
tarnai - paviršutinis, stereotipinis požiūris, rodantis, kad žmogus nelabai su
dalyku susidūręs.


