Riedlentės atsirado 1950 metais ir gyvuoja iki šių dienų.
Pirmosios riedlentės priminė paspirtukus, su senovinių riedučių
ratukais. Iki 1950 metų nieko nežinoma apie riedlentes. Riedlentės buvo
išrastos tada, kai pakvaišę banglenčių mėgėjai norėjo realizuoti bangų
pojūčius gatvėse. Būtent ryšys tarp riedlenčių ir banglenčių padėjo
sukurti riedlenčių stilius, mada ir žinoma kultūra. Iki 1959 metų
riedlentės buvo gaminamos tik saviems pomėgiams – buitiškai
pasigaminama lenta, perpjaunamos senų riedučių ašys ir pritvirtinamos
prie lentos. Tik 1959 metais pasirodė pirmosios riedlentės prekyboje.
Ankstyvaisiais
1960 metais tokios kompanijos kaip Larry Stevenson's Makaha ir Hobie
Alter's Hobie pradėjo gaminti pirmąsias riedlentes, kurios priminė
mažas banglentes su ratukais. Riedlentės tapo labai populiarios, tad
kompanijos pradėjo peštis dėl rinkos. Daugiau negu 50 milijonų
riedlenčių buvo parduota per mažiau negu puse metų. Pirmosios
riedlenčių varžybos įvyko Hermosa paplūdimyje, Kalifornijoje (Amerika),
1963 metais.
1965 metais saugumo ekspertai paskelbė riedlentes
nesaugiomis, ir liepė parduotuvėms jų nepardavinėti, o tėvams jų
nepirkti savo vaikams. Riedlentės mirė taip greit kaip ir atsirado. Tai
buvo pirmasis riedlenčių nuosmukis. Šis riedlenčių sporto pakilimas ir
kritimas yra žinomas kaip „ dešimties metų periodas“ (ten-year cycle).
Aišku tai tik pavadinimas, nes šis laiko tarpas nebuvo lygiai dešimt
metų.
Septintasis dešimtmetis. Larry Stevenson išrado kicktail
triuką. Su pirmosiomis banglentės formos riedlentėmis išrasti triukai
ir stiliai padėjo pagrindą riedlenčių kultūroje. Žinoma pirmieji
triukai buvo gana paprasti ir primityvus, nes to neleido to meto
įranga. 1973 metai buvo išrasti ratukai pagaminti iš uretano
(urethane). Šis išradimas padėjo riedlentėms pasiekti didesni riedėjimo
greitį, pakeisti riedlenčių ašių technologiją. To laikotarpio triukai
buvo labai panašūs į banglentininkų atliekamus triukus. Riedlentininkai
važinėdavo ant asfalto arba bank`u.
Septintajame dešimtmetyje
buvo pradėta statyti riedlenčių parkus, atsirado pirmosios riedlenčių
žvaigždės-profesionalai, riedlenčių filmai ir žurnalai. Šituo
laikotarpiu susikūrė tokie važinėjimo stiliai kaip slalomas (slalom),
leidimasis nuo kalnų (downhill), laisvas stilius (freestyle), šuoliai į
toli (longjump).
Kiti triukai, padarę įtaką riedlenčių evoliucijai buvo aerial, invert
ir olie. Riedlenčių sportas tuo metu turėjo tokias žvaigždes, kaip Tony
Alva, Jay Adams ir Stacy Peralta. Tai pat pasikeitė riedlenčių forma.
Iš 6 colių pločio riedlenčių jos tapo 7 colių pločio ir daugiau negu 9
colių ilgio. Tai suteikė didesni stabilumą ant riedlentės. Baigiantis
septyniasdešimtiesiems riedlentės patyrė antrą nuosmukį. Jį sukėlė
didėjantys draudimai riedlentėms ir palaipsniui mažėjanti
riedlentininkų auditorija.
Aštuoniasdešimtaisiais atsiradusios
medinės rampos ir pakitęs freestyle stilius atgaivino riedlenčių
sportą. Riedlentininkai pradėjo patys gaminti rampas. Šiuo laikotarpiu
išgarsėjo tokie riedlentinikai kaip Tony Hawk ir Stevie Caballero.
Baigiantis dešimtmečiui susidomėjimas rampomis sumažėjo.
Riedlentininkai pradėjo daugiau važinėti gatvėse. Pirmosios gatvių
važinėjimo žvaigždės buvo Mark Gonzales, Natas Kaupas ir Mike Vallely.
1987
metais riedlenčių sportas kaip kultūra įgavo stilių. Didelę įtaka tam
padarė punk kultūrą. Daugelis riedlentininkų pradėjo rengtis tamsių
tonų drabužiais ir retro stiliaus teniso bateliais.
Tuo
laikotarpiu atsirado daug naujų riedlenčių kompanijų. Buvęs garsus
riedlentininkas Steve Rocco įkūrė savo kompaniją „World Industries“.
Aštuoniasdešimčiai procentų gatvės triukų ir maždaug šešiasdešimčiai
procentų rampų triukų pagrindu tapo olie. Triukai buvo daug
įspūdingesni ir sudėtingesni.
Devyniasdešimtieji. Pradėtos
rengti ESPN organizuojamos ekstremalaus sporto žaidynės. 1997 į jas
buvo įtrauktas riedlenčių sportas. Didelė media gausa įtakojo
riedlenčių kultūros pasitraukimą iš pogrindžio. Riedlenčių sportas tapo
industrija uždirbanti milijonus. Pasikeitė ir riedlenčių forma. Iš mažų
lentučių jos tapo didelėmis lenktais galais, suklijuotomis iš septynių,
kartais ir daugiau sluoksnių, su tvirtomis ašimis ir gerai riedančiais
ratais. Išpopuliarėjęs gatvės stilius pradėjo nepatikti kitiems
žmonėms. Buvo pastatyta daug riedlenčių parkų, tačiau iš žurnalų vis
dar nedingo nuotraukos iš gatvių. Riedlenčių kultūra tapo miesto
kultūrinio gyvenimo dalimi.
Didelis dėmesys pradėtas kreipti į
madą. Svarbia riedlenčių kultūros dalimi tapo batai. Transworld
Skateboarding Business Summer 1998 duomenimis riedlenčių industrijoje
didžiausią dalį pardavimų užėmė batai (batai 26.5 %, riedlentės 26%,
drabužiai 16%, ašys 11.5%, ratai 11% ir aksesuarai 9%).
Per
visą riedlenčių gyvavimo laikotarpį buvo labai daug organizacijų. Dvi
pagrindinės, egzistuojančios ir dabar yra IASC (tarptautinė riedlenčių
kompanijų asociacija) ir World Cup Skateboarding (pasaulinės
riedlenčių varžybos – WCS ). Pastaroji yra lyderis organizuojant
riedlenčių varžybas. WCS turi NSA ( nacionalinė riedlenčių asociacija)
statusą. WCS prezidentas yra Don Bostick.
„Šiandien
profesionalus riedlentininkas gali per mėnesį uždirbti nuo 1000 iki 10
000 dolerių“ – sakė Danielle Bostick iš WCS ir X Games. Šitokius
pinigus galima gauti laimint varžybas. Taipogi riedlentininkai
profesionalai gauna pinigų iš kompanijų, kurios pardavinėja įrangą su
jų vardais. Taigi per trisdešimt metų pasikeitė riedlenčių sporto
suvokimas. Pomėgis važinėtis riedlente daugumai tapo darbu.
_________________________________________
Riedlente
Riedlentę sudaro trys pagrindinės dalys: Lenta (deck), ašys (trucks) ir ratukai (wheels).
Lenta
būna nuo 7.1 iki 8.5 colių pločio ir dažniausiai maždaug 32 colių
ilgio. Dažniausiai parduodamos lentos yra 7 sluoksnių, nors yra ir 8 ir
net 9 sluoksnių. Lenta reikia rinktis pagal patogumą. Labiausiai
paplitusios 7.5 - 7.8 colių lentos. Pradedantiesiems patartina
išbandyti visokių pločiu lentų, kol atras sau tinkamą. Siauresnėmis
lentomis lengviau atlikti flip triukus, o platesnėmis - jaučiamas
stabilumas. Abi šios savybės labai svarbios, tad kiekvienam renkantis
lentą reikia atrasti „aukso vidurį“.
Ašys dažniausiai būna 7.5 colių pločio, nors aišku pasitaiko ir
platesnių bei siauresnių. Pagal aukštį jos skirstomos į low (žemos),
medium (vidutinės) ir high (aukštos). Su low ašimis jaučiamas
stabilumas, bet sumažėja šuolis. Su high ašimis važinėti yra
patogiausia rampose. Medium ašys yra perėjimas tarp low ir high ašių,
tad patogu važinėti tiek gatvėse, tiek rampose.
Ratukai būna nuo 49 iki 60 mm skersmens. 60 mm ratukai pritaikyti
rampoms, 49 milimetrų pritaikyti važinėti gatvėse. Dažniausiai
pasitaiko 53-54 milimetrų ratukai. Su jais patogu važinėti tiek
rampose, tiek gatvėse. Tai pat ratukai skirstomi pagal kietumą. Minkšti
ratai suteikia privalumų rampose, nes užtikrina stabilumą. Tuo tarpu
kieti ratai skirti daugiau važinėti gatvėse, nes nejaučiamas
„susmigimo“ pojūtis (pvz. šokant nuo laiptų).
Tai pat riedlentę sudaro guoliai (bearings), varžtukai (hardware),
pėdutės (risers) ir švitrinis popierius (griptape). Guoliai skirstomi
abec klasėmis. Kuo didesnė klasė tuo geriau jie rieda. Taipogi labai
geri yra keramikiniai guoliai. Varžtukai ir švitrinis popierius neturi
labai ypatingų savybių, tad juos galima rinktis be didesnių svarstymų.
Pėdučių gali ir nebūti.
Gatvės stilius (street skateboarding). Tai labiausiai paplitęs
pasaulyje važinėjimo stilius. Važinėjama gatvėse išnaudojant miesto
erdves. Čiuožinėjama bortais, turėklais. Šokinėjama nuo laiptų arba
paprasčiausiai važiuojant gatve atliekami triukai.
Rampų stilius (vert skateboarding). Vienas iš pirmųjų važinėjimo stilių
atsiradęs anksčiau už gatvės stilių. Važinėjama rampoje. Daugiausiai
atliekama grab triukų.
Freestyle stilius šiuo metu nebepropaguojamas. Didžiausią pasisekimą
jis turėjo aštuntame dešimtmetyje. Važinėjant freestyle stiliu
stengiamasi padaryti sudėtingus triukus beveik nevažiuojant. Triukus
dažniausiai sudaro daug elementų. Tai galima sakyti pats
techniškiausias važinėjimo stilius. Egzistuoja ir daugiau stilių tokių kaip slalomas ir leidimasis nuo kalnų.
